- praudžia
- práudžia sf. (1), praudžià 1. paprotys, būdas, tvarka: Senis kalba: jau mano praudžia šokimo praėjo seniai J. Nū tokia práudžia, t. y. gadynė, kad žėdnas plaukus šiūrina ant kaktos J. ║ ceremonija: Mažas mano mokslas, trumpos praudžios JR87. 2. pradžia, iniciatyva: Vis to piemens, tų vaikų praudžià (per juos tai įvyko) Grš. Per tavo, motin, praũdžią aš netekau namų Alvt.
Dictionary of the Lithuanian Language.